Paroda – jubiliejui

    Jau beveik mėnuo, kai Rokiškyje, respublikinėje parodoje, savo darbus eksponuoja medžio drožėjai.
    Vilkaviškietis, iš Panevėžio rajono kilęs Jonas Zubavičius taip pažymi ir penkiolikos savo kūrybos metų jubiliejų.
    -Polinkį į meną paveldėjau iš motinos, - sakė pašnekovas, pridurdamas, kad piešė, kai dar nemokėjo net rašyti.

Apdegęs žmogus

    Vilkaviškio rajono tautodailininkų būryje J. Zubavičius tapo žinomas po to, kai jį, dirbusį siuvimo fabrike, drožusį kaukes bei dariusį kitus darbus, „ atrado“ Vilkaviškio kultūros namų darbuotoja Janina Kurtinaitienė. Šiuos jau nutolusius laikus primena ir karo veterano skulptūra, kurią reikėjo išdrožti parodai Maskvoje. Jonas gimęs 1961 metais. Apie karą jis buvo girdėjęs tik iš pasakojimų. Todėl nelabai įsivaizdavo, ką galėtų sukurti. Šovė mintis, kad tai galėtų būti apdegusio žmogaus skulptūra. Šį meninį sprendimą įgyvendino „ lietlempe“. Prie apdegusio veterano, eksponuoto Liaudies pasiekimų parodoje, fotografavosi frontininkai, savo dėmesiu padėdami pelnyti ir diplomą drožėjui.

Rokiškio eksponatai

Tarp Rokiškio parodos eksponatų yra J. Zubavičiaus išdrožtas šv. Jurgis, pora Marijos skulptūrų, kryžius, didelė( 1 metro 37 cm aukščio) Kristaus skulptūra, kuri po parodos iškeliaus į vieną Žemaitijos bažnyčią. Žemaičių krašte turi ir daugiau užsakymų. Pavyzdžiui, išdrožti Mariją su kūdikėliu. Bet prašoma, kad ji būtų gražiausia visoje Lietuvoje.
Sakralinės temos drožyba Jonui pati artimiausia. Tik tautodailininkas nemano, jog galima išdrožti ką nors gražiau už Šiluvos Mariją, kurios skulptūra – profesionalių menininkų rankų darbas.
-O šachmatai į respublikinę parodą iškeliavo?
-Žinoma! Kaip be šachmatų! – pratęsė pokalbį tautodailininko žmona Angelita Zubavičienė.

Išdrožta apie dvidešimt komplektų

    „ Žalgirio mūšio“ herojų šachmatus matė Pasaulio lietuvių dainų šventės dalyviai. Keletas komplektų yra iškeliavę į Australiją, Braziliją bei kitas šalis. Angelitos paskaičiavimu, iš viso išdrožta apie 20 komplektų.
    „ Žalgirio mūšis“ patiko ir bavarams. Tik šie rajono svečiai iš Vokietijos norėjo, kad šviesios būtų ne lietuvių, o kryžiuočių kariuomenės figūros. Jonas sakė, kad į pageidavimą teko atsižvelgti. Bet liko įspūdis, kad vokiečiai, grįžę į namus, šoko skaityti istorijos vadovėlių. Beje, J. Zubavičius šachmatus ne tik drožia. Mėgsta jais ir žaisti.

Žmona – kaip vadybininkė

    Zubavičių šeimą dabar išlaiko Jono drožyba. Sunkiausia būna, kai parklubdo liga, ir jis negali drožti. Dabar tokie laikai, kad subankrutuoja ir užsakovai. Todėl lieka neatsiimtų darbų.
    Zubavičiai gyvena Vilkaviškyje, daugiabučiame name. Po truputį kuriasi ir sodyboje prie Paežerių ežero. Čia – tautodailininko dirbtuvės ir visiems šeimos nariams smagi vasaros rezidencija. Netoliese ir kaimynas, kuris būna pirmas Jono Zubavičiaus kritikas.
    O baigiant šį pasakojimą, negalima nepridurti, kad Jonas į parodas tikriausiai ir nesusiruoštų, jei ne žmonos Angelitos entuziazmas bei veiklumas. Ji – tarsi vadybininkė. Šį kartą abu džiaugėsi, kad nuvežti eksponatus į Rokiškį padėjo rajono meras Algirdas Bagušinskas.
    Angelita Zubavičienė jau truputį išmokusi drožti. Todėl vyrui kartais irgi padeda. O nušveisti, padailinti drožinių paviršių jautresnės moteriškos rankos sugeba net labiau.

Birutė Pavlovienė//Santaka, 2000 10 17