Pagernavės ir Pagernuvio kaimų žmonės pasistatė kryžių. Jį pašventinti praėjusį sekmadienį pakvietė Bartninkų kleboną J. Klimavičių.
Šių kaimų jau nėra. Melioracija bei kitos pertvarkos ir likimo vingiai išsklaidė gyventojus po įvairius Lietuvos kampelius. Vieni įsikūrę čia pat, Geisteriškių gyvenvietėje. Kiti pasiekė Vilkaviškį, Virbalį, Kauną, Klaipėdą ir t. t. Ne vienas dirba atsiimtą tėviškės žemę.
Vyresnioji karta puikiai mena, kur anksčiau stovėjo Pagernevės ir Pagernuvio kaimų kryžiai. Ten dabar tušti laukai, todėl bendrą abiem kaimams kryžių nutarė pastatyti prie kelio Vilkaviškis – Bartninkai, tuoj pat už Geisteriškių gyvenvietės. Čia gyvenanti Verutė Kailiuvienė šiam tikslui dovanojo kampelį savo žemės.
Iškilmių metu buvo padėkota kaimų atminimo ženklo idėją pirmiausia pradėjusiai puoselėti vietos gyventojai G. Kuncevičienei. O realizuoti visa tai teko iš Pagernavės kilusiam, Vilkaviškyje dabar gyvenančiam Algiui Prancevičiui. Jam ir kryžiaus – koplytstulpio autoriui, tautodailininkui Jonui Zubavičiui buvo uždėti ąžuolo lapų vainikai. Prie gausiai kaimo darželių gėlėmis papuošto kryžiaus A. Pranskevičius padėkojo visiems, kurie dalijosi daugybe šios statybos rūpesčių: gyvenvietės žmonėms, draugams, miškininkams, rajono vicemerui A. Greimui, kuris buvo atvykęs ir į iškilmes, bei kitiems. Šių darbų organizatoriams bitininkė Albina Saikevičienė padovanojo medaus, sunešto iš tėviškės laukų žolynų Pagernevo kaime.
    Lakštučių bibliotekininkė Elena Zorubienė supažindino su testamentu, parašytu ateinančioms kartoms. Jį, įdėtą į kapsulę, vyrai įmūrijo po paskutiniu pamato akmeniu. Kaune gyvenanti pagernevietė Aldona Pečiulienė, prisiminusi garbingą viso Bartninkų krašto praeitį, sakė, kad dabar važiuojantys pro šalį tikrai stabtels prie šio įspūdingo į 5 metrų 60 cm aukštį iškilusio kryžiaus. Nuo jo papėdės atsiveria puiki panorama iki pat Gražiškių, Pajevonio ir dar toliau.
    Pagernevės ir Pagernuvio kaimai tęsesi nuo Budavonės miško iki Širvintos upės. Ąžuolas į pakelę „ parėjo“ iš Budavonės, ten išsiūbavęs daugiau kaip pustrečio šimto metų. Kryžiaus – koplytstulpio autorius J. Zubavičiaus teigimu, ąžuolas, tapęs skulptūra, stovės mažiausiai dar šimtą metų.
    Po iškilmių kai kurie iš svečių neatsispyrė pagundai žvilgtelti į vaikystės bei jaunystės takus ir patraukė per laukus savo buvusių tėviškių link. Vyko žmonės į Petrinių atlaidą Bartninkuose, o po to rinkosi į savo kaimų šventę Geisteriškių pradinėje mokykloje.

Birutė Pavlovienė//2002 06 29 Santaka