Nuo neatmenų laikų mūsų protėviai ne tik saugojo ir garbino mišką, medį, bet ir naudojo iš jo pagamintus daigtus. Dabar medžio drožiniai naudojami pastatų interjerui, baldams puošti.
Susitikti su 13 metų Vilkaviškyje gyvenančiu ir dirbančiu medžio drožėju Jonu Zubavičiumi paskatino Vilkaviškio krašto muziejaus lankytojų dėmesio ir gerų atsiliepimų nestokojantys darbai.
-Atvykęs į Vilkaviškį, pradėjau dirbti siuvimo fabrike dailininku. Po to kurį laiką įvairiose mokyklose dėsčiau dailės pagrindus, - pasakojo Jonas Zubavičius. – Deja, mano pastangų ir patirties mokyklos atsisakė. Taip nusprendė ne moksleiviai, bet vadovai. Galbūt kam nors nepatinka mano, dešiniosios politinės orientacijos žmogaus, požiūris, bet ir politikoje, ir gyvenime mane labiausiai skaudina neteisybė. Dar ir šiandien jaučiu nuoskaudą dėl to, kad nebuvau paminėtas tarp tų, kurie kūrė medinių skulptūrų ansamblį “ Eglė Žalčių karalienė“. Juk dirbdamas prie šių skulptūrų aš į jas įdėjau dalelę savęs, - neslėpė nuoskaudos drožėjas.
Tautodailininkas, atrodo, galėtų visiškai pasinerti į kūrybinius ieškojimus, visą savo laiką ir energiją skirti naujų sumanymų įgyvendinimui. Bet iš kūrybos reikia išlaikyti šeimą, apsirūpinti įrankiais ir medžiagomis. Todėl jis neatsisako drožti tai, ko pageidauja žmonės. Anot pašnekovo, jie dažnai prašo išdrožti vienokį ar kitokį suvenyrą, kuris būtų panašus į jam  jau matytą. Prieš kelis metus didelį populiarumą, ypač tarp užsienio turistų, turėjo nedideli mediniai kryželiai su nukryžiuotojo Kristaus atvaizdu. Dabar žmonės pageidauja medinių paukščių, žvėrių skulptūrėlių. Be to, jau ne vienos įstaigos fasadą puošia šio meistro grafikos darbai – iškabos.
    Menininko prigimtis skatina kurti tai, kas artima širdžiai, ką diktuoja jausmai ir emocijos. Jų išraiška Jonas Zubavičius pavadino kaukių kolekciją, puošiančią buto sienas. Bet didžiausią jo kūrybos dalį sudaro drožiniai religijos temomis: kryžiai, koplytstulpiai, šventųjų statulėlės, prakartėlės...
    Labiausiai išgarsinęs autorių ir beveik jau legenda tapęs J. Zubavičiaus šedevras yra iš medžio drožti šachmatai. Jie neįprasti tuo, kad kiekvienoje figūroje drožėjas įkūnijo Vytauto Didžiojo ir Kryžiuočių ordino armijų vadus, kariūnus ir visą jų palydą. Pašnekovo paklausiau, kaip gimė tokia idėja.
    -Iš tiesų galėjau drožti ir senovės graikų ar romėnų kovotojus, bet aš didžiuojuos Lietuvos praeitimi ir noriu tai savaip įamžinti, - teigė jis. – Be abejo, ir pats žaidžiu šachmatais. Atidžiau įsižiūrėję į šachmatus, pastebėsite, kad net smulkiausios detalės turi tam laikotarpiui būdingų bruožų, ornamentų. Išdrožti vieną pėstininką ar raitelį užtrunka ne vieną dieną, procesas reikalauja kantrybės ir tikslumo. O jei tenka dirbti su kietesniu medžiu – ir fizinių jėgų.
    Pasirodo, tokių šachmatų komplektų Lietuvoje nėra daug, o šiuo metu drožiami iš raudonmedžio ir kriaušės bus bene vieninteliai. Panašūs šachmatai yra Krašto muziejuje, puošia rajono mero Jono Mačio kabinetą. Daug šachmatų komplektų, kaip ir kitų darbų, iškeliavo į Europos ir Amerikos šalis. Parduotų ir dovanotų darbų sąraše, kurį kruopščiai pildo drožėjo žmona Angelita, nėra gal tik Afrikos šalių pavadinimų.
    Dabar drožėjui svarbiausia gerai pasiruošti parodai – atrankai, kurią organizuoja Lietuvos tautodailininkų sąjunga. Joje atrinkti darbai, kurie bus eksponuojami Pasaulio lietuvių Dainų šventės metu.
    Daugeliui vilkaviškiečių pažintis „ Sūduvos krašte“ su šiuo medį įsimylėjusiu žmogumi buvo pirma. Kad ji nenutrūktų, norėčiau medžio drožėjui palinkėti surengti savo darbų parodą Vilkaviškyje.

Darius Janušaitis//Sūduvos kraštas 1998 02 06