Šie­met Sek­minės jau trečią kartą į bū­rį sutel­kė Sūdavos kaimo ir ap­linkinių vie­tovių gyventojus. Prigijusi šventės tradicija – Sū­daviečių etnokul­tū­ros asociacijos ir Klausučių seniū­nijos darbuotojų veiklos vaisius. Šį pavasarį Sek­minės atne­šė ne tik šventinį sekmadienį, bet ir palik o prasmingus il­gaamžius ženk­lus: ąžuolinį kry­žių, kny­gą apie kaimą, atminimo ak­me­nis muzie­jaus parke.

Kai­mas vėl tu­ri kry­žių

  Sek­minių populiarėjimą Sūdavoje galima pamatuoti... kiaušiniais. Aštuoniolika pie­me­nukų į muzikantų pary­čiais pažadintą kaimą kiaušiniauti išleidusi mokytoja Virginija De­nutie­nė sakė, kad pirmaisiais me­tais mažie­ji surinko kiek per šimtą kiaušinių,o šie­met vaikai šeimininkėms jų parne­šė net 520. Mote­rų iškep­ta kiaušinie­nė ne tik mal­šino al­kį, bet ir atkartojo il­gaamžę šios šventės tradiciją. Tačiau pats svarbiausias šiųme­čių Sek­minių Sū­davoje akcentas buvo gimtinė, į ją įle istos šak­nys ir krašto žmonių darbai.
  Apie bū­tiny­bę saugoti tradicinę lie­tuvišką šeimą prie paties sukurto kry­žiaus kal­bėjo vil­kaviškie­tis tautodailininkas Jonas Zubavičius. „Užde­kime švie­są motinos, tėvo širdy­je“,– tokių žodžių ly­dimi vaikai kle­bono Antano Ke­reišio pašventinto kry­žiaus papėdėje dėjo žvakutes, eilėmis kal­bėjo apie šeimą ir gimtinę. Dievo palaimos Sū­davos kaimo žmonių dabarčiai ir ateičiai prašantį kry­žių, kuris suteikė jaukumo Žalumy­nų gatvei, pagerbę žmonės patraukė ten, kur saugoma krašto praeitis – prie Sū­davos kaimo muzie­jaus.
  Buvusio Re­mentiškių dvaro kie­me skleidėsi skambiai neafišuota, bet pagarbiai plėtota dėmesio šeimai, giminei ir savosioms šak­nims mintis.

Švie­suo­lių vardai – akme­ny

  Sū­davie­čiai prisiminė, o kai kurie gal­būt dar tik atrado dvaro kume­ty­ne gy­ve­nusį, Didvy­žių pradinę mokyk­lą lankiusį, o vėliau į Kauną išvy­kusį Kazimie­rą Bendoraitį – buvusį JAV kariuome­nės karininką, ak­ty­vų lie­tuvių išeivijos veikėją Vokie­tijoje, nuo sovie­tinės okupacijos pradžios ak­ty­viai propagavusį lie­tuvių kul­tū­rą, tradicijas, vysčiusį patriotinę veik­lą, daly­vavusį kuriant Vokie­tijos lie­tuvių bendruome­nę. Už nuopel­nus Lie­tuvai ir Kaunui K. Bendoraitis Kauno miesto savival­dy­bės buvo pagerbtas „Ge­rumo kristalu“ – tik kartą gy­ve­nime žmogui už ge­rus darbus teikiamu ap­dovanojimu.
  Atradę ir asme­ninių sąsajų su K. Bendoraičio gimtine į Sū­davą atvy­ko grupė kaunie­čių, Seimo narys Ry­tas Kup­činskas. Sve­čiai iš Kauno atvažiavo ne tuščiomis. Jie dalijo dovanas mokyk­lai, Sū­davos krašto ir Vil­kaviškio krašto muzie­jams. Lie­tuvos Sąjū­džio Kauno sky­riaus atstovai antro laipsnio atminimo ženk­lu „Su Sąjū­džiu – už Lie­tuvą!“ už reikšmingą indėlį Lietuvos Sąjū­džio veik­loje bei vyk­domą Lie­tuvos Sąjū­džio edukacinę, švie­tėjišką ir patriotinę veik­lą Vilkaviškio krašte ap­dovanojo kraštoty­rininkę Re­giną Naujokaitie­nę. Muzie­jininkė taip pat buvopagerbta Lie­tuvos Sąjū­džio Kauno skyriaus tarybos padėka už asme­ninį indėlį Sąjū­džio dvasia puose­lėjant ak­ty­vią pilie­tinę, patriotinę veiklą ir rodomą iniciaty­vą kaupiant, ty­rinėjant savo krašto istoriją, papročius ir tradicijas. Lie­tuvos sąjū­džio Kauno sky­riaus pirmininko pasirašy­tos padėkos atvežtos vil­kaviškie­čiams fotografui Romui Eiduke­vičiui, moky­tojui Leonui Čep­le­vičiui, muzie­jininkei Ele­nai Rupeikie­nei. Sū­davie­čių Sek­mines praturtino smuikininkė Al­dona Baltrū­nie­nė. Kaunie­tės smuikas skambėjo ir prie kry­žiaus, ir Sū­davos krašto muzie­jaus parke sodinant eglaitę, kurią atgabe­no K. Bendoraičio duk­te­rėčia ir kuri simbolizuos šios vietovės ir Kauno sąjū­die­čių ry­šį.
  Į kaimo že­mę šak­nimis kabinsis ir naujai pasodinta guoba, kurią kaip pagarbos bei padėkos ženk­lą tradicinių Sek­minių organizatorei, krašto istorijos puose­lėtojai R. Naujokaitie­nei atve­žė Aure­lija Steponavičiū­tė-Grigale­vičie­nė ir Al­girdas Grigale­vičius.
  Kaimo išeivės A. Stepona­vičiū­tės-Griga­levičienės šeima ne tik pa­siū­lė idė­ją prie Sū­da­vos krašto muziejaus parke augančių medelių pa­sta­ty­ti atminimo akmenis, kuriuose liktų iškalti krašto šviesuolių vardai, pa­vardės, gimimo ir mirties da­tos, bet ir finansavo suma­ny­mo įgy­vendinimą.

Kny­ga – „iš likimo šukių ir praeities trupinių“

  Prasmingos šventės įspūdžiams priblė­sus sū­da­viečių rankose liks moky­tojos R. Naujokaitienės rū­pesčiu suda­ry­ta kny­ga „Sū­da­vos kaimas 1922–2012“. Sū­da­viečių etnokultū­ros asociacijos lė­šomis ką tik išleistas leidinys įamžino atminimą kaimo, kuris yra unika­lus jokioje kitoje Lietuvos vietovė­je nepa­sikartojančiu vardu. Kny­goje jos sudary­toja R. Naujokaitienė pa­teikia faktų apie Rementiškių dva­rą ir Skomska-Va­lės pa­livarką, jų žemių išparcelia­vimą, ka­riuomenės sa­va­norius nauja­kurius, davusius kaimui Sū­da­vos vardą, kuris pirmą kartą spaudoje buvo pa­minė­tas 1927 m. Su dova­nomis muziejui į leidinio sutiktuves atvy­ko Sū­da­vos krašto sa­va­norio Pranciškaus Ta­mošaičio, tarna­vusio generolo S. Raštikio pa­siuntiniu ir ry­šininku, sū­nus Sta­sys Ta­mošaitis. Kny­goje save ras ne tik pirmųjų kaimo gyventojų atža­los, bet ir ma­žieji sūda­viečiai, šiandien sė­dintys dar tik pra­dinuko suole, da­bartiniai Sū­da­vos nauja­kuriai.
  Leidiny­je užfiksuota, kad pirmoji Sū­da­vos gy­venvietė­je pra­dėjo kurtis Ja­ninos ir Juozo Ma­tukaičių šeima. Šios poros gy­venimo derliumi pa­sidžiaugė kiekvienas šventės da­ly­vis: pa­gerbti gegužės pradžioje ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ meda­liu ap­dova­notą J. Ma­tukaitienę į Sekmines suvažia­vo visas pulkas vaikų. Ma­mos garbei parke pa­sodinę liepaitę, jie dė­kojo už tė­vams pa­rody­tą dė­mesį, pagarbą. „Mes nenukritom iš dangaus, neatsira­dom su ra­sa, mus išpuoselė­jo tė­velių rankos“, – kalbė­jo ketvirta­sis Ma­tukaitukas, Artū­ras.
  Sekminė­se antrąmet da­ly­vavo kū­rė­ja Biruta Pė­veraity­tė. Jos žodžiais pa­ra­šy­tas dainas atliko dainininkė Laima Žemaity­tė. Sūda­viečius linksmino kaimy­nai – Alksnė­nų kaimo ka­pela „Alksnė“. Šventė­je bū­ta ir debiutantų: kruopščiai išsiuvinė­tus pa­veikslus ekspona­vo Ra­mutė Sta­rinskienė, ša­lia ma­mos darbų dailius rankdarbius išdė­liojo dukra Lina Rožienė, užgrojo moky­tojos Ritos Ja­kevičienės suburta ka­pela „Sū­da­viečiai“.