Nuo neatmenų laikų mūsų protėviai ne tik saugojo ir garbino mišką, medį, bet ir naudojo iš jo pagamintus daigtus. Dabar medžio drožiniai naudojami pastatų interjerui, baldams puošti.
Susitikti su 13 metų Vilkaviškyje gyvenančiu ir dirbančiu medžio drožėju Jonu Zubavičiumi paskatino Vilkaviškio krašto muziejaus lankytojų dėmesio ir gerų atsiliepimų nestokojantys darbai.
-Atvykęs į Vilkaviškį, pradėjau dirbti siuvimo fabrike dailininku. Po to kurį laiką įvairiose mokyklose dėsčiau dailės pagrindus, - pasakojo Jonas Zubavičius. – Deja, mano pastangų ir patirties mokyklos atsisakė. Taip nusprendė ne moksleiviai, bet vadovai. Galbūt kam nors nepatinka mano, dešiniosios politinės orientacijos žmogaus, požiūris, bet ir politikoje, ir gyvenime mane labiausiai skaudina neteisybė. Dar ir šiandien jaučiu nuoskaudą dėl to, kad nebuvau paminėtas tarp tų, kurie kūrė medinių skulptūrų ansamblį “ Eglė Žalčių karalienė“. Juk dirbdamas prie šių skulptūrų aš į jas įdėjau dalelę savęs, - neslėpė nuoskaudos drožėjas.
Tautodailininkas, atrodo, galėtų visiškai pasinerti į kūrybinius ieškojimus, visą savo laiką ir energiją skirti naujų sumanymų įgyvendinimui. Bet iš kūrybos reikia išlaikyti šeimą, apsirūpinti įrankiais ir medžiagomis. Todėl jis neatsisako drožti tai, ko pageidauja žmonės. Anot pašnekovo, jie dažnai prašo išdrožti vienokį ar kitokį suvenyrą, kuris būtų panašus į jam  jau matytą. Prieš kelis metus didelį populiarumą, ypač tarp užsienio turistų, turėjo nedideli mediniai kryželiai su nukryžiuotojo Kristaus atvaizdu. Dabar žmonės pageidauja medinių paukščių, žvėrių skulptūrėlių. Be to, jau ne vienos įstaigos fasadą puošia šio meistro grafikos darbai – iškabos.